tūkstantinis

tūkstantìnis, -ė adj. (2) K, Rtr, DŽ, KŽ; SD¹183, S.Dauk, M, L431 1. tūkstantasis: Tai vienas tūkstantinis to didelio vargo lašelis Pt. Taip man kalbėjo ir vienas, ir antras, ir dešimtas, ir tūkstantinis rš. Išeinant dienraščio tūkstantiniam numeriui, reikia aiškiai pabrėžti, kokią jis rolę, kokį uždavinį pildo mūsų visuomenės gyvenime Pt. 2. Alv susidedantis, sudėtas, sudarytas iš tūkstančio ar tūkstančių, didelio kiekio: Tūkstantìnė armija Rtr. Susirinko tūkstantinė minia rš. Žuvinte jų (ančių) susirenka tūkstantiniai būriai rš. Tūkstantìnės marškos (išaustos įvairiais raštais) Aln. Tūkstantìnis raštas Aln. Tūkstantìnė premija NdŽ. Skirs tėvelis dalelę, tūkstantinę dalelę (d.) Nm. Už tūkstantinę špūlukę (1000 metrų) po litą šešiasdešimts [mokėjo] Krok. Aust geriausia tūkstantìnės špūlelės Ktk. Štai buvo pušis tūkstantìnė, du vyrai nebūtų apkabinę Smln. 3. kuris tūkstančio vertas, brangus: Kelia tūkstantines puotas su šampanais rš. Vokiečiai superka tik tūkstantiniùs arklius (už kuriuos moka tūkstantį litų) Mrj. 4. Ps, Rm, Vlkv, Lnkv kuris turi (ar kuriam skiria) tūkstantį ar tūkstančius (ppr. pinigų): Kaip ir užsisėdėjus, ale tūkstantìnė! Ps. Tūkstantìnė esi ir piningų neturi DūnŽ.